- smarsas
- smársas sm. (1) K.Būg, NdŽ, FrnW, Ds, Slnt, Užv, Šl, smar̃sas (2) BŽ161, DŽ, NdŽ, OGLI366, Ldk 1. sing. Q455, Lex76, CII459, R138, MŽ182, N, [K], Gmž, KŽ, Jnš, Trgn, Aln riebalai, taukai, uždaras, užkulas, užtrinalas: Pliki kopūstai, be smarso, tik su cebule paskaninti Lk. Pridėkit košėn smárso Sdk. Valgyt reikia ne tik duonos, bet ir smarso Slk. Prilydė iš taukų puodynę smárso Tvr. Kaskart jaut smarso kvapo TŽVI394(Nz). Pasnykus, prisakytus dienomis savomis, saugosi ir ėdesių uždraustų, tai est su smársu, jose nevalgysi DP89. 2. sing. kepsnio ar taukų svilėsių kvapas: Kvapas užkulo, sviesto, pieno … vadinas smársas J. Ką čia tokio kepat, kad gardaus smárso yra gryčioj? Ds. Tą lašinių smar̃są ir iš tolo užuodžiau Lnkv. Prileido gryčią smárso Rk. Šiandie man nuo smárso galvą suėmė Prng. Pakepink šmotelį meisos, kad būtum nors koks smársas – žiurkės geriau eis Pvn. Troba šilta, krosnis berods kūrenta, bet nė kokiu smarsu neprikvepusi Žem. 3. sing. BŽ161, DūnŽ blogas kvapas, dvokas, smarvė: A ne su smársu būs mun meisą įkišę?! Krš. Neleiskit pro duris smárso Ds. Priejo pilna troba smárso Vdk. Nuo jo aitriai tvoskė smuklės smarsu A.Vencl. 4. Lpl ėdesys žuvims ar žvėrims vilioti, jaukas, prievilas: Ant smárso gaudo vėžius, vilkus J. Vėžius gaudo su smársais Šts. Smársas tura būti pašvinkęs, tat pikčiau [vėžiai] eita Štk.
Dictionary of the Lithuanian Language.